Įdomesnės sąvokos ir terminai

Aleksotės kalnas
Veneros kalnas ties 308.5 r. ilgumos ir 9.0 p. platumos, skersmuo 250 km. Pavadintas lietuvių meilės deivės vardu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1997).

Alfonsas
Didelis Mėnulio krateris ties disko centru (3 W, 14 S), skersmuo - 108 km. 1958 m. krateryje pastebėta vulkaninių dūmų.

Alytus
Marso krateris, esantis truputį šiauriau Argirijos lygumos 38 v. ilgumos ir 35 p. platumos. Skersmuo 29 km. 1979 vardą suteikė Tarptautinė astronomų sąjunga.

Alpės
Mėnulio kalnagūbris, juosiantis Lietų jūrą š. r. pakraščiu tarp Platono ir Kasinio kraterių, ilgis 300 km, aukščiausia viršukalnė - 3.6 km.

Amazonės lyguma
Marso š. pusrutulio lyguma esanti į v. nuo Olimpo kalno tarp 150-170 v. ilgumos ir 5-35 š. platumos, iš vakarų ribojasi su Eliziejaus plokštikalneš Didžiausias matmuo - apie 2800 km.

Andrioniškio meteoritas
Akmeninis meteoritas. Achondritas, labai retos eukritų klasės. Nukrito 1929.II.9 netoli Andrioniškio (Padvarninkų) Anykščių rj. Surinkta 11 gabaliukų, jų masė 3858 g. 1969 rastas dar vienas šio meteorito gabalas, jo masė 1073.5 g. Saugomi Vilniaus universiteto ir Geologijos instituto mineralogijos muziejuose.

Angliamaišis
Tamsusis tarpžvaigždinių dulkių ūkas, matomas plika akimi Paukščių Tako juostos Kryžiaus žvaigždyne, p. pusrutulyje - skersmuo 4 (40 šm). Nuotolis nuo Saulės ~650 šm.

Antenos
Dvi sąveikaujančios spiralinės galaktikos (NGC 4038 ir 4039), esančios už 70-90 mln. šm. Varno žvaigždyne. Prieš 500 mln. m. jos susidūrė ir tolimojeateityje susilies į vieną. Galaktikose vyksta intensyvi žvaigždėdara.

Arklio galva
Tamsus tarpžvaigždinių dulkių debesis Oriono žvaigždyne ~0.5 žemiau už Oriono žvaigždę. Tamsų debesį gaubia emisinis ūkas NGC 2024. Nuotolis nuo Saulės ~1500 šm.

Bajerio raidės
Šviesiausių kiekvieno žvaigždyno žvaigždžių žymėjimo sistema graikų raidėmis, kurią 1603 įvedė Johanas Bajeris. Po graikų raidės seka lotyniško žvaigždyno pavadinimo kilmininkas arba jo santrumpa (pav. Orionis arba Ori). Lietuviškai ši sistema naudojama taip: žvaigždyno lietuviško pavadinimo kilmininkas ir graikų raidės pavadinimas (pav. Oriono , Grįžulo Ratų ir t.t.).

Baseinai
Milžiniški krateriai planetų ar jų palydovų paviršiuje. Jų skersmenys būna keli šimtai km. Susidarė krintant planetoidams per pirmąjį milijardą Saulės sistemos evoliucijos metų, kai tarpplanetinėje erdvėje buvo daug planetoidų ir jų skeveldrų. Mėnulyje taip susidarė Lietų, Rytų, Krizių, Nektaro ir Giedros jūros ir juos supantys kalnynai. Tokių milžiniškų kraterių dugnus vėliau užpildė lava ir susidarė lygumos, vadinamos jūromis.

Berenikės Garbanos
Š. dangaus pusrutulio žvaigždynas, esantis aplink galaktinį polių, plotas - 386 kv. laipsniai. Žvaigždyne yra vienas artimiausių padrikųjų spiečių (nuotolis nuo Saulės - 260 šm), kamuolinis spiečius M53 (V=7.7), taip pat vienas artimiausių galaktikų spiečių (nuotolis - 330 mln. šm). Šviesiausios žvaigždės - 4-jo ryškio. Lietuvoje geriausiai matomos pavasarį.

Birutės krateris
Veneros krateris ties 32 r. ilgumos ir 36 š. platumos, skersmuo 22 km. Pavadintas lietuvių moterišku vardu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1991).

Briliantų dėžutė
Padrikasis žvaigždžių spiečius NGC 4755 Kryžiaus žvaigždyne kuriame matomos įvairių spalvų žvaigždės. Amžius 7 mln. m. Nuotolis nuo Saulės ~6200 šm.

CD katalogas
Žvaigždžių katalogas, vadinamas Cordoba Durchmusterung, BD katalogo tęsinys į dangaus p. pusrutulį iki p. poliaus.

Čiurlionis
Asteroidas Nr. 2420. Skersmuo ~8 km. Orbitos elementai: a=2.560 av, e=1.33, i=14.65 , P=4.1 m. Krymo astrofizikos observatorijoje 1975 atrado N. Černychasš

Daivos krateris
Veneros krateris ties 338.7 r. ilgumos ir 20.7 p. platumos, skersmuo 2.4 km. Pavadintas lietuvišku asmenvardžiu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1994).

Darželis
Lietuviškas Šiaurės Vainiko žvaigždyno pavadinimas.

Eglės kalnas
Veneros kalnas ties 134.0 r. ilgumos ir 59.0 p. platumos, skersmuo 110 km. Pavadintas lietuvių mitologinės Eglės žalčių karalienės, vardu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1997).

Garų jūra
Nedidelė Mėnulio lyguma į pietus nuo Lietų ir Giedros jūrų (2 W-8 E, 10-17 N), ilgis 250 km.

Gedimino skeptras
Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikų saulinis-mėnulinis kalendorius, išgraviruotas ant skeptro pavidalo lazdos, rastas 1680 m. ties Kietaviškėmis. Metai prasideda balandžio mėnesiu ir turi 12 mėnesių, kurių ilgis kinta tarp 29 ir 31 d. Kiekvienas mėnuo prasideda jauno Mėnulio faze. Mėnesių pavadinimai pateikti simboliais, kurie atspindi gamtos reiškinius ir žemės ūkio darbus. Skaičiai žymimi panašiais į romėniškus, bet kiek skirtingais skaitmenimis. Tyrinėjo istorikas T. Narbutas (1784-1864) ir astronomas M. Gusevas (1826-1866). Dabartinė vieta nežinoma.

Giltinės tesera
Veneros paviršiaus darinys ties 250 r. ilgumos ir 39 p. platumos, skersmuo 300 km. Pavadintas lietuvių mirties deivės vardu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1997).

Horoskopas
Vienas astrologijos elementų. Tai dangaus planas, rodantis kokie iš 12 Zodiako ženklų yra kokiuose namuose, o taip pat kokiuose Zodiako ženkluose ir kokiuose namuose yra įvairios planetos tam tikru laiko momentu ir tam tikroje Žemės vietoje. Žmogaus horoskopas yra toks dangaus planas, sudarytas jo gimimo momentui ir vietai. Namai yra 12 dangaus sektorių horizonto atžvilgiu.

Ivinskio kalendoriai
Lietuviški kalendoriai, kuriuos XIX a. viduryje leido Laurynas Ivinskis (1810-1881). Išėjo 1846-1852 ir 1855-1864 kalendoriai. 1853 ir 1854 m. kalendorius okupacinė cenzūra uždraudė išleisti. 1865-1867 kalendoriai buvo išleisti rusiškomis raidėmis. Nuo 1869 iki 1879 kalendoriai buvo spausdinami Tilžėje. Paskutinis L. Ivinskio kalendorius buvo 1880-jų metų, bet jo nepavyko išleisti, rankraštis dingo. L. Ivinskio kalendoriai pateikė daug to meto astronominių žinių, pradėjo formuoti lietuvišką astronominę terminiją.

Jūratės kalvos
Veneros paviršiaus darinys tarp 150-160 r. ilgumos ir 56-63 š. platumos, ilgis 420 km. Pavadinta lietuvių mitologinių pasakų personažo vardu (Tarptautinė astronomų sąjunga, 1985).

Katės akis
Planetiškasis ūkas NGC 6543 Slibino žvaigždyne, beveik ekliptikos poliuje.

Laida
Šviesulio išnykimas už horizonto dėl Žemės sukimosi apie ašį. Diską turinčio šviesulio (Saulės, Mėnulio) laidos momentu skaitomas laikas, kada dingsta viršutinis disko taškas.

Lietuva
Asteroidas Nr. 2577. Skersmuo ~8 km. Orbitos elementai: 1.904 av, e=0.138, i=22.9 , P=2.63 m. Krymo astrofizikos observatorijoje 1975.03.12 atrado N. Černychas.

Molėtų observatorija
Astronomijos observatorija Molėtų rajono Kulionių kaime, už 14 km į šiaurę nuo Molėtų. Įkurta 1969. Teleskopai: 1.65 m reflektorius (veikia nuo 1991), 63 cm reflektorius (nuo 1975), 35/51 cm Maksutovo sistemos teleskopas (nuo 1975). Priklauso Teorinės fizikos ir astronomijos institutui.

NSO, Neatpažinti skraidantys objektai
Danguje matomi objektai ir reiškiniai, kurių pasirodymo nepavyksta paaiškinti žinomais gamtos ir technikos objektais ir reiškiniais. Dažnai siejami su kitų civilizacijų erdvėlaiviais. Daugiausia matomi mažai kvalifikuotų stebėtojų. Yra daug liudininkų, neva mačiusių NSO ir ufonautus iš arti ir turėjusių su jais kalbinių ir fizinių kontaktų. Ufonautika laikoma pseudomokslu.

Olimpo kalnas
23 km aukščio ir 600 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis ties Tarsijos ir Amazonės sričių riba. Kraterio skersmuo - 90 km. Manoma, kad buvo aktyvus prieš 200 mln. metų. Laikomas vienu aukščiausių vulkaninės kilmės kalnų Saulės sistemoje.

Paukščių Takas
Silpnai švytinti, netaisyklingų apybrėžų juosta, einanti beveik didžiuoju apskritimu aplink dangų. Gerai matomas giedrą be Mėnulio naktį. Susideda iš daugelio silpno spindesio žvaigždžių, šviesių ir tamsių kosminių ūkų. Maždaug Paukščių Tako viduriu eina Galaktikos pusiaujas. Dangaus š. pusrutulyje eina per Erelio, Strėlės, Laputės, Gulbės, Cefėjo, Kasiopėjos, Persėjo, Vežėjo, Tauro, Dvynių, Oriono, Vienaragio žvaigždynus, p. pusrutulyje - per Šuns, Laivagalio, Burių, Kilio, Kentauro, Kryžiaus, Kampainio, Skorpiono, Šaulio, Skydo žvaigždynus. Plačiausia ir šviesiausia Paukščių Tako sritis yra Šaulio ir Skorpiono žvaigždynuose, ties Galaktikos centru.

Sutemos
Tolygus dienos šviesos silpnėjimas po Saulės nusileidimo (vakaro sutema) arba nakties tamsos silpnėjimas prieš Saulės patekėjimą (ryto brėkšta). Sutemą sukelia Saulės šviesos spindulių sklaida aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pilietinė sutema būna tada, kai Saulė yra <6 žemiau horizonto (atviroje vietoje dar galima dirbti, skaityti, rašyti), navigacinė sutema - kai Saulė yra <12 žemiau horizonto (laivus arti kranto galima orientuoti pagal kranto objektus), astronominė sutema - kai Saulė yra žemiau horizonto iki 18 (dangus tamsus, matosi silpnos žvaigždės). Mažiausia sutemos trukmė pusiaujyje tose vietose, kurių geogr. platuma >60 34', vasarą vakaro sutema susilieja su ryto brėkšta ir būna baltosios naktys; tose vietose, kurių geogr. platuma >66 34', vasarą kurį laiką (pusę metų ašigalių srityse) Saulė visai nenusileidžia žemiau horizonto ir visą laiką trunka diena; žiemą tose platumose būna naktis.

Tarptautinis atominis laikas
Laikas, kuris eina pastoviu greičiu ir nepriklauso nuo Žemės sukimosi greičio nevienodumų. Įvestas 1972. Kontroliuoja Tarptautinis laiko biuras Paryžiuje. Remiasi atominiu laikrodžiu, kurio tikslumas yra geresnis negu 10-14 s. Atominio laiko sekundė (įvesta 1967) yra laikas, per kurį atominio laikrodžio cezio-133 izotopo atomai išspinduliuoja 9 192 631 770 mikrobanginių spindulių virpesių periodų. Atominis laikas maždaug 1 s per metus ilgesnis už pasaulinį laiką. Dėl to maždaug kas metai prie mūsų laikrodžių parodymų (einančių pagal atominį laiką) pridedama keliamoji sekundė.

Tikutis
Lietuviškas Kapelos (Vežėjo ) žvaigždės pavadinimas. Dar vadinama Ožka.

Vaivora
Lietuviškas Merkurijaus planetos pavadinimas. Viena Saulės dukrų. Mitologinę interpretaciją pateikė E. Šimkūnaitė ir P. Slavėnas.

Vilnius
Asteroidas Nr. 3072. Skersmuo ~6 km. Orbitos elementai: a=2.240 av, e=0.179, i=5.64 , P=3.35 m. Krymo astrofizikos observatorijoje 1978 atrado N. Černychas.

Žvėrynės
Lietuviškas bendrinis planetų pavadinimas.

Žaliasis spindulys
Žalios šviesos blyksnis, Saulės viršutiniam kraštui pasislepiant žemiau horizonto linijos arba iškylant aukščiau jos. Susidaro dėl atmosferinės dispersijos. Trunka kelias sekundes. Matomas tik tada, kai oras labai skaidrus.